vienatvinis

vienãtvinis, -ė adj. (1) susijęs su vienatve: Juo (žodžiu) Viešpats išreiškia vienatvinės žmogaus egzistencijos pobūdį A.Mac. ║ atskirai esantis, vienas: Taip jis sustojo prieš vienatvinį namą, kame degė žiburys Vd.